- brukavimas
- 1 brukãvimas sm. (1), brūkãvimas (1) → 1 brukuoti 1: Brukãvimas karvelių – net ausyse ūžia Rdm. Tų balandžių brūkãvimas – ir trobo[je] yr girdėti! Grg. Ne mielo tėvelio tenai šaukimas, tik pilkų karvelių te brūkãvimas Slk.
Dictionary of the Lithuanian Language.